Stilisto darbas daugelį vilioja savo rafinuotumu, neatsiejamu ryšiu su mados pasauliu ir kūrybine laisve. Šimtai kursų ir mokyklų, kurios žada išmokyti visko, kas svarbiausia. Tačiau kaip nustatyti, kur mokymas yra kokybiškas, atversiantis atlyginimo bei asmeninio tobulėjimo galimybes, o kur – tiesiog tuščias reikalas?
Stilisto profesija, iš esmės, yra amatas. Toks kaip ir kirpėjo, nagų specialisto ar visažisto. Stilistas – tai žmogus, kuris specializuojasi kurdamas kliento ar projekto įvaizdį. Tačiau tam, kad galėtų tokį darbą atlikti kokybiškai, reikia turėti ir tam tikras savybes. Kažkas, galbūt, talentingai kuria muziką, kažkas turi talentą ją išgirsti, kažkas talentingai kuria madą, o kažkas su dideliu skoniu moka ją nešioti.
Stilisto profesija reikalauja mokėti kurti žmogaus įvaizdį, vadinasi, būtina pažinti žmones. Profesionalia kalba – žmogus turi būti ir psichologu. Mokėti bendrauti su klientais, suvokti jų motyvaciją, suprasti ją. Ne eiti klaidų ir bandymų keliu, o suprasti, kodėl žmogui reikalingas naujas įvaizdis. Ir ar jis jam išvis reikalingas. Reiškia svarbiausias stilisto talentas – mokėti mylėti žmones ir juos suprasti.
Daugelis kūrybiškų žmonių, dirbančių šioje sferoje, pasikliauja savo intuicija, skonio ir harmonijos pojūtį paaiškindami miglotomis frazėmis. Tačiau harmoningumą galima patikrinti algebra. Ir remtis ne tik talentu, įgimtu grožio pojūčiu, nepakanka. Būtina žinoti įvaizdžio kompozicijos postulatus, kostiumo, veido, šukuosenos kompoziciją. Žinios apie stilistiką: visų stilių, krypčių, tendencijų, kurios egzistuoja šiandieninėje madoje ir gyvavo iki šio momento, žinojimas. Reikia žinoti dizaino asociacijas – gebėti kurti asociatyvinį įvaizdį, o po to jį vizualizuoti.
Paprastas pavyzdys. Žiūrime į klientę: ji tokia rami ir jauki, tyli ir drovi. Ir ką – mes turime ją iš karto paversti ryškia plėšrūne? Ne, mes turime gebėti asociatyviai koreguoti įvaizdį. Užduoti klausimą – ko trūksta jos įvaizdyje? Gal charakterio ir dinamikos? O gal subtilumo ir kūrybiškumo? Ir tik po to ieškoti vizualinių sprendimų, kurie galės atskleisti šias asociacijas. Visą tai gali išbandyti realioje praktikoje, pardavėjos – konsultantės darbo pozicijoje, o jei domina darbo pasiūlymai Vilniuje ar kitame mieste, juos gali pamatyti randu.lt
Norint pradėti stilisto karjerą – svarbu nebijoti ir neriboti savęs klausimais ,,O jeigu nepavyks?’’, ,,O jeigu žmonės ir be manęs puikiai susigaudo madoje?’’ ir pan. ši baimė pateisinama: kai žmogus daug ir sąžiningai gilinasi į kokią nors sritį, jam ima atrodyti, kad daugelis dalykų – akivaizdūs, ir juos žino visi. Dėl šio baimės jausmo jis nuvertina save, nors iš tiesų puikiai susitvarkytų su užduotimi. Deja, yra pavyzdžių, kai tikrai talentingi, labai kūrybiški stilistai užstringa ir negali pradėti asmeninės praktikos baimindamiesi nepateisinti lūkesčių. Šis amžino studento kompleksas atmeta labai daug galimybių. Reikia tikėti savimi.
Jei nori realios praktikos ir išbandyti save kuriant įvairius derinius – čia puikiai gali padėti darbas drabužių parduotuvėje. Pardavėjos – konsultantės darbas ne tik palaikyti tvarką salėje ar skenuoti pirkinius prie kasos aparato, bet ir klientams padėti sukurti norimą įvaizdį ar priderinti vieną ar kitą drabužį, aksesuarą prie jau turimų. Jei abejoji dėl karjeros šioje srityje ir nenori stačia galva nerti į šią sferą savęs neišbandžius – išbandyti darbą drabužių parduotuvėje būtų puiki pradžia suprasti, ar tikrai nori realizuoti save šioje srityje.